Kalio nitratas (salietra) – ypač vertinga koncentruota, bechlorė, pilnai tirpi kalio trąša papildomam augalų tręšimui per šaknis ir lapus. Daržovės ir kiti augalai intensyviausio augimo metu sunaudoja daug kalio. Produkto sudėtyje yra net 46% kalio, kuris greitai augalų įsisavinamas. Naudojamas vaisius auginantiems ir žydintiems augalams tiek šiltnamiuose, tiek atvirame grunte.
PANAUDOJIMAS
Plačiai naudojamas žemės ūkyje, aprūpinant kaliu chloro jonams jautrius augalus – bulves, braškes, pupeles, kopūstus, salotas, morkas, svogūnus, šilauoges. Taip pat įvairiose srityse – stiklo gamyboje, metalo apdirbime, saulės jėgainių efektyvumo padidinimui, parako gamyboje, maisto pramonėje, farmacijoje.
NAUDOJIMAS IR REKOMENDACIJOS
Tręšimui per lapus:
Bulvės ir daržovės: 30-50g trąšų – 10l vandens.
Sodo augalai atvirame grunte purškiami: 50g - 100g trąšų – 10l vandens.
Jei reikia, pakartokite purškimą po 7-10 dienų.
Tręšimui per šaknis (laistant):
Augalai atvirame grunte: 10 - 20g trąšų – 10l vandens.
Šiltnamio augalams naudojamas 0,05-0,2 % darbinis tirpalas 5-20g trąšų – 10l vandens.
Naudoti esant tik pripažintam būtinumui. Neviršyti atitinkamų koncentracijos verčių.
PAGRINDINĖS KALIO FUNKCIJOS
- Fermentų aktyvavimas. Fermentai – medžiagos, kurios cheminius procesus pagreitina šimtais kartų. Be jų, kai kurie medžiagų apykaitos procesai, vyktų labai lėtai, o augalai tiesiog neišgyventų. Kalis prisideda prie mažiausiai 60 fermentų aktyvavimo, dalyvaujančių augalų augimo procesuose.
- Žiotelių funkcijos reguliavimas (vandens apykaita). Per lapų žioteles augalai vykdo anglies dvideginio (CO2) bei deguonies apykaitą su atmosfera, reguliuoja vandens išgarinimo intensyvumą. Normaliai funkcionuojančios žiotelės yra gyvybiškai svarbios fotosintezei, vandens ir maisto medžiagų apykaitai bei augalų gebėjimui neperkaisti. Kai trūksta kalio, augalai tampa daug kartų jautresni vandens trūkumui ir sausros stresui.
- Fotosintezė. Kalio vaidmuo fotosintezėje yra sudėtinė. Kalis aktyvuoja fermentus, kurie būtini adenozin trifosfato – ATP susidarymui. ATP aprūpina būtina energija daugybę procesų, vykstančių organizmų ląstelėse. Trūkstant kalio, lėtėja fotosintezės ir ATP susidarymo intensyvumas, didėja kvėpavimo intensyvumas, todėl lėtėja beveik visi augalo augimo ir vystymosi procesai.
- Cukrų transportas. Fotosintezės metu susidaro daug energijos turinčių medžiagų – cukrų, kurie pernešami rėtiniais indais į kitas augalo dalis. Augalo medžiagų transporto sistema naudoja energiją, gaunamą iš ATP. Trūkstant kalio sutrinka normalus organų, kuriuose kaupiama daugiausiai cukrų – vaisių, uogų ir kt., vystymasis. Pakankamas aprūpinimas kaliu užtikrina normalų cukrų pernašos sistemos funkcionavimą augale.
- Vandens ir maisto medžiagų transportas. Kalis taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį vandens ir maisto medžiagų transporte augalo vandens indais. Kai per mažai kalio, sutrinka nitratų, fosfatų, kalcio, magnio ir amino rūgščių pernaša. Pakankamas kalio kiekis yra būtinas normaliai vandens ir medžiagų transporto sistemos veiklai.
- Baltymų biosintezė. Kalis yra būtinas kiekviename pagrindiniame baltymų biosintezės etape. Jei trūksta kalio, baltymų sintezė augalo ląstelėse nevyksta net tuo atveju, jei labai gausu pagrindinio baltymų struktūrinio elemento azoto. Vietoje naujų baltymų gamybos, pradeda kauptis grynosios medžiagos – baltymų pirmtakai: amino rūgštys, amidai ir nitratai.
- Derliaus kokybė. Kalis ypač svarbus gerinant derliaus kokybę – pakankamas jo kiekis įtakoja fizinę vaisių ir daržovių kokybę, atsparumą ligoms, ilgina daržovių ir vaisių sandėliavimo trukmę. Esant kalio trūkumui, mažėja potencialus derlius ir jo kokybė gerokai anksčiau, nei pasirodo pirmieji matomi simptomai. Netgi labai trumpi kalio trūkumo laikotarpiai, ypač kritiniais augalo vystymosi tarpsniais, gali sąlygoti didelius derliaus nuostolius ir suprastėjusią jo kokybę.
